Pradžia Miego sutrikimai Miego testai Gydymas Miego tyrimų laboratorija Konsultacijos Kontaktai

Medikamentinio nemigos gydymo principai: Rekomendacijos

(pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos projektą "Miegas ir sveikata")

Klinikinės metodinės medikamentinio nemigos gydymo rekomendacijos

Kadangi nemiga yra simptomas, pirmas gydytojo uždavinys yra, jei įmanoma, nustatyti ir gydyti tiesiogiai jį sukėlusią problemą. Migdomųjų vaidmuo yra dvejopas. Pirma, jie yra pirminis gydymo metodas laikinai nemigai gydyti. Antra, jie yra papildoma gydymo priemonė gydant nemigą, kilusią dėl kitų būklių, kol bus išaiškinta priežastis. Reikia prisiminti, kad farmakologinis gydymas visada turi būti taikomas kartu su geros miego higienos praktika. Kai kuriais atvejais, manoma, kad migdomasis vaistas duos daugiau trumpalaikės naudos, tuo tarpu elgesio terapija duos daugiau ilgalaikės naudos.

Parenkant tinkamą gydymą pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia apsvarstyti, yra paciento dozė, pusinės eliminacijos laikas ir terapinis indeksas. Pirma, parinktas vaistas turi turėti gerai nustatytą priklausomybės nuo dozės kreivę. Dozė yra kritinis saugumą apsprendžiantis veiksnys. Kalbant apie antihistamininius vaistus ir antidepresantus, nuo dozės priklauso rimti anticholinerginiai ir kardiovaskuliniai pašaliniai poveikiai. Netgi saugiausių vaistų, benzodiazepino receptorių agonistų, grupėje dozė yra didžiausias rikošetinės nemigos ir anterogradinės amnezijos prognostinis faktorius. Dozės didinimas iki didesnės už standartinę hipnotinę dozės, retai turi terapinių privalumų, tačiau aiškiai sukelia daugiau ir sunkesnių pašalinių poveikių.

Pusinės eliminacijos laikas yra svarbiausias apsprendžiantis liekamuosius reiškinius veiksnys. Pacientams, kuriems reikia būti žvaliems ir darbingiems, tipiškai indikuotini vaistai, kuriu pusinės eliminacijos laikas yra trumpesnis nei 5 valandos. Tačiau pacientai, kurie dieną jaučia išreikštą nerimą, ilgai veikiantys preparatai gali būti labiau rekomenduotini. Turint omenyje, kad vienas iš hipnotinės terapijos tikslų yra optimizuoti funkcionavimą dienos metu, tipiškai labiau rekomenduotini trumpiau veikiantys vaistai.

Terapinis indeksas yra paskutinis ir svarbiausias veiksnys. Iš visų vaistų grupių, naudojamų miegui gerinti, benzodiazepino receptorių agonistai vertinami geriausiai. Jie buvo efektyvūs ir pasižymėjo tik sedaciniu pašaliniu poveikiu. Benzodiazepino receptorių agonistų efektyvumas buvo įrodytas vartojant juos tik 1-3 mėnesius. Nepaisant to, daug pacientų, iki 30 proc. migdomųjų vaistų vartotojų įvairiose šalyse vartoja kas vakarą juos vienerius ir daugiau metų.

Nesant saugumo ir efektyvumo duomenų vartojant migdomuosius kas vakarą ilgesnį laiką, vis labiau akcentuojamas pertraukiamas migdomųjų vartojimas. Neseniai atliktame tyrime su zolpidemu buvo įrodyta, kad vartojimas su pertraukomis yra daug efektyvesnis už pastovų vartojimą ir nedidina pašalinių reakcijų skaičiaus. Nekyla klausimų dėl fakto, kad kai kurių pacientų būklė gėrėja nuo ilgalaikio migdomųjų vartojimo. Klausimas, kurį reikia atsakyti yra ar tai ra geriau pasiekiama vartojant kas vakarą, ar su pertraukomis.

Migdomųjų vartojimas yra aiškiai kontraindikuotinas kai kuriems pacientams. Nors ryšys tarp miego apnėjos ir migdomųjų yra suprastas nepilnai, migdomųjų vartojimas kontraindikuotinas pacientams, kuriems yra obstrukcinė miego apnėja. Pacientai, kurie vartoja per daug alkoholio, neturi būti gydomi migdomaisiais dėl galimos sąveikos. Nėščios moterys neturi vartoti miegą skatinančių vaistų dėl galimo teratogeninio (arba vaisiui žalingo) poveikio. Galiausiai, pacientai, kuriems gali reikti keltis jų normalaus miego laiku, turi vengti migdomųjų.

Miegą skatinančių medikamentų vartojimas senatvėje turi būti prižiūrimas atidžia, taip pat, kaip ir pacientų, sergančių kepenų, inkstų ar plaučių ligomis. Nepaisant to, tinkamai naudojant, miegą skatinantys vaistai vaidina svarbų vaidmenį gydant nemigą.

Pacientų mokymo vaidmuo neturi būti ignoruojamas. Tuo tarpu kai pacientai su laikina nemiga gali būti tinkamai gydomi vien miegą skatinančiais vaistais, pacientai, sergantys lėtine nemiga turėtų būti mokomi miego higienos ir elgesio technikų. Medikamentai turėtų būti naudojami su pertraukomis nemiga sergantiems pacientams gydyti, siekiant nuspręsti, kuris vaistų skyrimo režimas yra geriausiai tinkamas pacientui. Gydymo nutraukimas turėtų būti atliekamas laipsniškai, kad būtų išvengiama rikošetinės nemigos ar kitų pašalinių poveikių. Kai parenkamas tinkamas vaistas, paskiriama tinkama dozė ir kai hipnotinis gydymas yra teisingai prižiūrimas, didžioji dauguma pacientų pajunta gydymo naudą ir nedaug problemų.

Nemiga yra sudėtingas simptomas, kuris įvairiai pasireiškia ir kurį sukelia daugelis priežasčių. Jos diagnozė ir farmakologinis gydymas reikalauja medicininio ištyrimo. Gydytojai ir sveikatos priežiūros tiekėjai geriausiai gali parinkti tinkamą dozę ir geriausią dozavimo režimą kiekvienam pacientui.

Į viršų